Kalendoriuje yra tik viena diena, kai vienos atsakingiausių ir sudėtingiausių profesijų atstovai- mokytojai- gali pasidžiaugti jiems skiriamu dėmesiu ir pagarba. Tai- Mokytojo diena.
  Pirmadienį, foje aidint muzikos garsams, mokytojus pasitiko daugybė mokinių akių, žvelgiančių ne tik iš aplikuotų portretų, o šventiškai pasipuošę vyriausieji moksleiviai, kvietė mokytojus drąsiai žengti puošniu raudonu taku link sveikintojų. Dovanodami po simbolinį suvenyrą, šie linkėjo mokytojams akmens tvirtybės ir liepsnos šilumos. O kur dar asmeninis kiekvieno mokinuko dėmesys savo mylimiausiems, vertiems pagarbos mokytojams...Gėlėmis ir šventiniu šurmuliu pražydo mokykla…Ypatingos tądien buvo ir pamokos-  vyriausieji  mokiniai turėjo unikalią progą- ,,pereiti į kitą barikadų pusę”: atsistoti prie lentos ir  patys mokytojauti- aiškinti temą, rašyti pažymius, skirti namų darbus…   Pasibaigus trumpesnėms nei įprasta pamokoms, mokytojai buvo pakviesti šventės tęsiniui į konferencijų salę. Darniai skambėjo vyriausiųjų ir mažiausiųjų sveikinimo žodžiai, atliekamos dainos, muzikiniai kūriniai., o kavos puodelis ir saldžios vaišės suteikė energijos keliauti. Troškimą užsimiršti, atitrūkti nuo mokyklos rūpesčių padėjo įgyvendinti išvyka į Biržus. Krašto muziejuje ,,Sėla” mokytojų laukė pramoginė folkloro ansamblio programa. Dainavome, šokome, skudučiavome, pūtėme tošinį ragą, bendravome. Geros nuotaikos ir įspūdžių pilni, vėloką vakarą grįžome namolio. Neįprastas, šventinis, šviesus šiemet  buvo pirmasis spalio pirmadienis- Mokytojų diena.

   

  

 

Ruduo. Vėl trumpėja dienos, ilgėja naktys – gęsta saulė. Padangėje pasigirdo išskrendančių paukščių balsai. Jis ant takų takelių ruošiasi jau beria įvairiaspalvių lapų šūsnį, ketina priversti nulenkti žemėn galveles gėlių, kurias sodino vaikai, jų šeimų nariai ir mokytojai. Bet šį kartą jis apsiriko, nes žmogaus rankomis kurtas grožis liko užfiksuotas nuotraukose.

Rugsėjo 30–osios dienos popietę Kauno miesto Milikonių vidurinės, Veršvų vidurinės, Petrašiūnų vidurinės, Pilėnų vidurinės, Motiejaus Valančiaus pradinės, „Paparčio“ pradinės, Tirkiliškių pradinės, „Šilo“ pradinės, Vaidoto pagrindinės, Kazio Griniaus vidurinės mokyklos mokiniai, jų šeimos nariai ir mokytojai susirinko į Kauno Kazio Griniaus vidurinę mokyklą pasigrožėti fotoaparatu užfiksuotomis akimirkomis, pasidžiaugti darbo rezultatais, pasidalinti įspūdžiais.

 Ilgalaikio projekto dalyvius - mokytojas, mokinius, mamas, tėčius, močiutes ir net pusseseres  Ritos Aleksandravičienės ir Birutės Mineikienės auklėtiniai pakvietė į gėlių karalystę. Šį kartą jie padovanojo nuostabią, pačių sukurtą pasaką, kurioje laimėjo grožis, gėris, meilė ir ištikimybė.

Mes tikime, kad bendromis jėgomis ir pastangomis vaikų širdelėse pasėjome gėrio ir grožio sėkleles.

 

         2009 m. rugsėjo 23 dieną (ketvirtadienį) vyko 5-ų klasių Rudens sporto šventė, kurioje penktokai varžėsi: 250 m estafetiniame bėgime, virvės traukimo ir kvadrato žaidimo varžybose. Sportiškiausia tapo 5 b klasė, kuri iškovojo I-ąją vietą estafetiniame bėgime ir II-ąsias vietas virvės traukimo ir kvadrato varžybose, pat buvo apdovanota taure ir diplomu. II-III vietas iškovojo 5c ir 5d klasės, o IV-ąją vietą varžybų lentelėje užėmė 5a klasė.

 

 

 

    Mokslininkai teigia, kad protas atsirado netyčia. Evoliucija didino mūsų protėvių smegenų tūrį ne tam, kad pradėtume galvoti, bet kad geriau bėgiotume, persekiodami grobį. Homo Sapiens pirmtakas neteko kailio, išmoko prakaituoti. Ir pagaliau, saugodama smegenis nuo perkaitimo, gamta prieš 2 mln. metų ėmė sparčiai didinti jų apimtį ir neuronų tankį. Efektyvesniam didėjančių smegenų aprūpinimui deguonimi evoliucija „sugalvojo” panaudoti ne tik nosį, bet ir burną. Todėl maždaug prieš 400000 metų, nusileidus žmogaus gerkloms, jis ėmė kvėpuoti ir per burną. Iki pirmųjų žodžių tarimo ir mąstymo pradžios liko visai nedaug. Jeigu jau taip atsitiko, naudokime šį vertingą instrumentą pagal paskirtį – stebėkime pasaulį, analizuokime, stenkimės jį geriau pažinti, įgyvendinkime savo fantazijas. Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė” irgi gimė atsitiktinai, tačiau jau šeštąjį kartą kvietė visus smalsuolius kartu su geriausiais Lietuvos ir kitų šalių mokslininkais įminti įvairias mokslo paslaptis.

   Pasisemti idėjų, nustebti technologijų bei mokslo galimybėmis šiemet  į festivalį drauge su Vilniaus Gabijos gimnazijos, Vilniaus Gerosios Vilties vidurinės mokyklos,Vilniaus  Žirmūnų, Vilniaus Žemynos, Vilniaus Žvėryno, Vilniaus M. Biržiškos,  Kauno Santaros, Kauno Jėzuitų, Kauno Varpo, Kauno VDU Rasos gimnazijų, Kauno  Jono Basanavičiaus vidurinės mokyklos moksleiviais ir mokytojais, tradiciškai vyko ir mūsų mokyklos 12 klasės mokinių grupė drauge su su biologijos mokytoja Žiedrūna Jurgutiene ir fizikos mokytoja Rima Baltrušaitiene. Lietuvos veterinarijos akademijoje ekskursija prasidėjo prasidėjo prof. Lino Daugnoro paskaita „Lietuviški mamutai“. Jos metu įvyko neakivaizdinis susitikimas su gauruotuoju raganosiu, mamutais ir kitais stambiais gyvūnais, gyvenusiais Lietuvos teritorijoje prieš kelias dešimtis ar kelis tūkstančius metų, sužinota, kas tai yra zooarcheologija (osteoarcheologija), ką pasakoja archeologiniuose paminkluose rasti ar iškasti gyvūnų griaučiai ar kaulų fragmentai. Apžvelgtos temos: fauna, jos raida ir ryšiai su žmogumi dabartinės Lietuvos teritorijoje, ledynai, gyvūnai ir jų migracija, gyvūnų  populiacijos, jų  dominavimas gamtoje atskirais geologiniais ar chronologiniais laikotarpiais, naminių gyvulių prijaukinimo istorija. Aiškintasi,  kodėl vienos rūšys nyksta, kitos pradeda vyrauti, kada atsirado naminiai gyvuliai ir gyvulininkystė (ūkis) Lietuvoje, kuo skiriasi Vakarų ir Rytų Lietuvos gamybinis ūkis, ar sirgo anksčiau gyvenę gyvūnai ir naminiai gyvuliai? Mokslininkai į šiuos klausimus jau gali atsakyti ir įdomiai pristatyti mokiniams. Po paskaitos mokiniai susipažino su LVA mokomąja baze, išdrįso stebėti, kaip skrodžiami gyvūnai, apsilankė anatomijos muziejuje. Kas žino gal atsiras tokių, kurie pasirinks studijas šioje aukštojoje mokykloje.