Erasmus+ projekto veiklos Alkošetėje (Portugalija)

por1
por2
por3
por4
por5
por6
por7
por8

Mes, progimnazijos komanda, teatro būrelio dalyviai Ignas, Austėja, Gustė, Rugilė ir Ignas bei mokytojos Jurgita ir Idalija – praėjusią savaitę lankėmės Alkošetės miestelyje, esančiame kitame Težo upės krante nei Portugalijos sostinė Lisabona. Abu šiuos miestus skirianti upė čia pat įteka į Atlanto vandenyną.

Pirmoji kelionės diena buvo varginanti. Po pirmo skrydžio kelias valandas laukę Frankfurto (Vokietija) oro uoste, sugalvojome pašokti. Lisaboną pasiekėme vidurnaktį. O kol taksi vairuotojai mus vežė antru ilgiausiu tiltu Europoje, pavadintu Vasko de Gamos vardu, viešbutį pasiekėme tik antrą valandą nakties.

Antroji diena – Balandžio 25-oji - Portugalijai labai svarbi diena, kuomet 1974 metais buvo iškovota pergalė prieš diktatūrą. Į kovą žmonės nešėsi ne ginklus, bet raudonus gvazdikus. Kadangi tai valstybinė šventė, mes su partneriais iš Italijos, Portugalijos ir Turkijos, išsiruošėme į kelionę. Pirmiausia apsilankėme Fatimoje – piligrimų gausiausiai lankomoje vietoje, kur daugiau nei prieš 100 metų apsireiškė Marija. Stebėjome tikinčiuosius keliais einančius aplink bažnyčią, Marijos statulėlę, kurios karūnoje yra kulka, sužeidusi popiežių Joną Paulių II. Kasmet, per šventes ten susirenka per 2 milijonus žmonių. Vėliau lankėmės milžiniškame vienuolyne Alkobachos miestelyje. Šis pastatas pastatytas rankomis 1639 metais, o jame gyvenę vienuoliai buvo labai turtingi, bet nepuošė šios vietos: pastatas nors ir didingas, bet kuklus, be įprastų papuošimų. Vienuolių pagrindinis darbas buvo melstis, dirbti laukuose bei skaityti ir rašyti. Dienos pabaigoje apsilankėme Baco de Roco – tai Europos žemyno vakarinės pusės pabaiga. Nuo šitos vietos iki Amerikos yra 4700 km. Abu žemynus skiria Atlanto vandenynas. Ta vieta dar vadinama Uolos kyšuliu.

Trečią dieną praleidome mokykloje, kurioje mokosi 12–16 metų mokiniai. Pirmiausia susipažinome su projekto dalyviais, prisistatėme papasakodami apie save. Vėliau vaikščiojome po mokyklą, stebėjome integruotą Prancūzų kalbos ir istorijos pamoką. Pastebėjome, kad pertraukų metu visi aktyviai žaidžia futbolą. Puikiai pailsėjome jogos–meditacijos užsiėmime. Kartu su mokyklos mokiniais smagiai pašokome populiarų linijinį šokį. Po pietų lankėmės Alkošetės merijoje, kur kiekvienam meras įteikė po raudoną gvazdiką – pergalės simbolį bei papasakojo apie savo pareigas miestelyje.

Ketvirtą dieną praleidome Portugalijos sostinėje, Lisabonoje. Pirmiausia vykome į Nacionalinį šv. Jurgio teatrą. Šiame teatre groja ir vaidina labai geri muzikantai ir aktoriai. Teatras buvo pastatytas per 6 mėnesius 1792 metais. Karaliai ir prezidentai sėdėdavo puošnioje kėdėje teatro centre esančiame parteryje. Pasivaikščioję įvairiomis gatvelėmis, aplankėme šv. Jurgio pilį, stovinčią ant aukšto kalno. Buvo karšta, tad nesiryžome kopti pėsčiomis – išbandėme mini tramvajų paslaugą. Pilis apsaugota tvirtomis kelių eilių sienomis, kad galėtų pamatyti ir atremti priešus, atkeliaujančius visomis kryptimis. Jei priešai patekdavo į pilį, jie susipainiodavo, kur eiti ir kol susivokdavo, dauguma jų numirdavo nuo gynėjų ginklų. Pilies parko teritorijoje labai daug povų.

Ketvirtadienis, penktoji diena, buvo skirta aktyviom veiklom. Pirmiausia išsilankstėme lėles ant pirštų, kurias galima panaudoti teatre. Orientacinio žaidimo metu sužinojome apie įdomias Alkošetės miestelio vietas. Keliavome komandose su kitų šalių mokiniais, bendravome ir bendradarbiavome, kol atlikome visas paskirtas užduotis. Šią dieną teko pašokti tradicinį portugalų šokį. Su visomis projekto komandomis žaidėme žaidimus ir sportavome. Šita diena įsiminė, nes labiau pažinome kitus, tobulinome savo anglų kalbos įgūdžius ir labiau pasitikėjome savimi.

Paskutinę dieną stebėjome lėlių teatro spektaklį ir klausėmės mokinių parengto koncerto. Vėliau mokyklos direktorė ir projekto koordinatorė įteikė Erasmus+ projekto ,,Together we can" sertifikatus. Projekto veikloms pasibaigus su Italijos ir Turkijos komandų atstovais nusprendėme savarankiškai aplankyti druskų ežerus, iš kurių, išgaravus vandeniui, lieka sniego baltumo valgomoji druska. Ten matėme baltuosius flamingus ir įvairius kitus anksčiau nematytus paukščius. Braidėme Atlanto vandenyne bei rinkome kriaukles.

Namo išsiruošėme labai ankstyvą rytą - net 2 valandą nakties. Nors kelionė varginanti, net neabejojame, kad įspūdžiai ir įgyta patirtis mums bus labai naudingi ir vertingi.

 

Ignas, Gustė, Austėja, Rugilė, Ignas ir mokytojos