Minime Gedulo ir Vilties dieną...

tr1
tr2
tr3
tr4
tr5

„Jeigu būčiau ištremtas, net nežinau kaip jausčiausi... Psichologiškai traumuotas, neturėčiau laisvės pasakyti savo nuomonės, mane galbūt baustų, kiekvieną rytą atsikėlęs dirbčiau sunkius ir vargingus darbus, pats sau susirasčiau maisto. Bet pirmas dalykas, kurį reikėtų iškęsti, tai yra iškęsti kelionę traukiniu be maisto, be vandens, matyti, kaip kiti miršta iš bado... Jeigu išgyvenčiau ir grįžęs namo iš tremties, papasakočiau kitiems, kaip jaučiausi, kaip išgyvenau, bet mano širdyje liktų skausmas ir baimė.“ (Tomas, 7b)

   Į projektą „Gyvybės medis“, inicijuotą Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, įsijungėme jau prieš porą savaičių: piešėme atvirukus, skirtus tremtiniams, kurie buvo nunešti į Kauno miesto Tremtinių būstinės filialą. Labai netikėta, kad mūsų ten laukė ir… gavome dovanų–knygas apie vaikus tremtinius. Vėliau vyko pamoka, skirta tremčiai ir rašėme samprotavimo pastraipas “Ką aš žinau apie tremtį?”, o geriausias mūsų mintis mokytoja panaudojo per Atminimo pamoką. Atminimo pamokai bendradarbiaujanti grupė sukūrė skaidres apie tremties istoriją,  taip pat žvakeles ir Tylos minute pagerbėme tremties aukas. Rytoj su pranešimais dalyvausime 7b klasėje, nes norime, kad visi būtų informuotis apie skaudžius mūsų tautos istorijos puslapius.

Audmantė Bilinskaitė (7a) ir mokytoja Rita Kanaukienė