Pilietinė iniciatyva „Gyvybės medis“

smet
smet1

Siaubingos trėmimų akimirkos visam gyvenimui įsirėžė į žmonių sąmonę, paliko gilius randus jų širdyse. Todėl  mes, 2a ir 4b klasių mokiniai,  prisijungėme prie pilietinės iniciatyvos „Gyvybės medis“, skirtos paminėti Gedulo ir vilties dieną – birželio 14 – ąją.  

     4b klasės mokiniai lietuvių kalbos pamokose skaitė rašytojo, keliautojo Broniaus Jauniškio  knygą  ,,Ledo ašara“, kurioje autorius rašė draugų, giminių, bendramokslių bei rašytojų, atsidūrusių kalėjime, lageriuose, tremtyje likimą. Suintriguoti susidomėjo ir nusprendė tai papasakoti savo mažiesiems draugams, 2a klasės mokiniams.  Tai paskatino abiejų klasių mokinius domėtis vykusiais trėmimais, analizuoti tremtinių, politinių kalinių atsiminimus, ieškoti ,,gyvųjų liudininkų“ artimųjų tarpe. Net patys vaikai nustebo, kad artimųjų tarpe rado prosenelius, senelius, išgyvenusius gimtinės ilgesį, artimų žmonių netektis, patyrusius šaltį, badą, ligas. Vaikai ne tik klausė tremtinių išgyvenimus, prisiminimus, bet ir filmavo, įrašinėjo, nes norėjo, kad ir draugai išgirstų „gyvą žodį“. Norėdami padėkoti už prisimintą sudėtingą Lietuvos istorijos laikotarpį, pagerbti buvusius tremtinius ir politinius kalinius, mokiniai gamino atvirukus su Gyvybės medžiu, įrašė padėkos žodžius, palinkėjimus.   Nufotografuotus mokinių sukurtus darbus, sudėję į skaidres, nusiuntėme į Tarptautinę komisiją nacių ir sovietinio okupacinio režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Dar šiandien savo išgyvenimus gyvai pasakojantiems padovanojome mokinių kūrybinius piešinius. Kitus darbus nuvežėme  į Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos būstinę, kaip simbolinę dovanėlę – primenantiems mums sudėtingą istorijos laikotarpį.

 Gyvybės medžio idėja, kaip medis lapus, augino vieną įvykį po kito. Ir medis sužaliavo. Pradėję nuo iniciatyvos piešti tremtiniams atvirukus, perėjome prie tautinių šokių kolektyvo „Žolynėliai“ sukurto – Gyvojo medžio. Šokėjai pasakojo apie savo senelius ir prosenelius patyrusius tremtį. Žiūrėjome LRT TV sukurtą dokumentinį filmą „Bėgliai“ - pabėgimas iš Sajanų. Aptarėme su vaikais ir pasirodo, kad tai vienos mūsų mokinės promočiutės, gerbiamos Sigutės Smetonaitės istorija. Turėjome unikalią progą gyvai išklausyti jos prisiminimų. Visa kas tikra – Gyva. Ir mes kartu su vaikais bandome tai suprasti. Jie nepriklausomybės karta – žino savo giminės istoriją - jiems tai svarbu. Gyvas „Žolynėlių“ šokėjų – Gyvybės medžio atvirukas - įprasmina jų istorinį, tautinį, dvasinį - suvokimą.

Gyvybės medis kaip simbolis – istorija perduodama iš kartos į kartą, tarsi nuo medžio šaknų į kamieną, o iš kamieno į šakas.

 

                                        Mokytojos Rita, Birutė, Idalija